orujis

orùjis, -ė adj. (2) BŽ57, DŽ išorinis: Orujė kalbos pusė (turint galvoj jos žodžių tarimą) tėra įvairių jos garsų sutapimai (sutaptys) J.Jabl. Orujis daiktų ir reiškinių aprašinėjimas rš.